Kaip tiksliai galima išmatuoti rašalą?

Jau kelerius metus spausdinimo dažų spalvinio matavimo galimybės tampa vis paprastesnės ir pigesnės. Todėl dažnai manoma, kad spausdinimo dažus matuoti paprasta, nebrangu ir, svarbiausia, labai tiksliai. Ir tai galioja net skirtingų prekės ženklų ir kartų matavimo prietaisams. Ar tai tiesa?

Atlikus kai kuriuos tyrimus paaiškėjo, kad taip nebūtinai yra. Pavyzdžiui, IFRA reikalauja, kad matuojant BCRA keramines plyteles spalvos skirtumai tarp skirtingų matavimo prietaisų būtų mažesni nei Delta-E 0,3 turėtų būti. Tačiau tikrovėje viskas atrodė kitaip. Nussbaumo tyrime 8 iš 9 matavimų Delta-E buvo didesnė nei 2,0; Wyble'o ir Richo tyrime nuokrypiai buvo nuo Delta-E 0,76 iki 1,68. Tačiau kodėl nuokrypiai tokie dideli?

Viena vertus, matavimo prietaisai skiriasi tuo, kaip jie apšviečia matuojamus paviršius. Tai svarbu dviem aspektais: viena vertus, priklausomai nuo medžiagos, matavimai gali labai skirtis, jei, pavyzdžiui, šviesa į matuojamąjį paviršių sklinda tik iš vieno šviesos šaltinio ir yra matuojama. Pavyzdžiui, jei matavimo prietaisas turi tik vieną lempą, kuri šviečia į matavimo paviršių 45 laipsnių kampu, ir matuojamas jos atspindys, matavimas gali nukrypti iki Delta-E 3,0, jei matavimo prietaisą pasuksite tik aplink savo ašį. Jei kairiarankis ir dešiniarankis matuoja tas pačias plyteles tuo pačiu matavimo prietaisu, matavimas gali būti visiškai skirtingas vien dėl skirtingo matavimo prietaiso laikymo būdo ir skirtingo plytelių apšvietimo kampo.

Sprendimas: Sprendimas: matavimo įrenginyje paskirstomi keli šviesos šaltiniai arba, geriausiu atveju, apšvietimas skleidžiamas tiesiogiai apskritimu 45 laipsnių kampu, kad toks poveikis būtų kuo mažesnis.

Šviestuvai

Tačiau apšvietimo būdas taip pat svarbus. Anksčiau apšvietimui daugiausia buvo naudojamos volframo lempos, kurios, nors ir gerai Spektras aussendeten, deren Spektrum sich aber insbesondere im UV-Bereich über die Lebenszeit der Lampe stark veränderte und daher zu Fehlmessungen führen konnte. Und zudem ist noch das Problem vorhanden, daß ein frischer Druck aus der Druckmaschine mit noch nassen Farben einen deutlich höheren Glamour- und Reflexionsfaktor hat, also derselbe Druck, wenn er eine Wocher später beim Kunden angeliefert wird. Diese Glanzunterschiede wurden bislang über Polfilter möglichst eliminiert.

Kadangi naujasis D50 Apšvietimo standartas ISO 13655:2009 numato apšvietimą D50 neoninėmis lempomis, tačiau jos nelabai tinka patogiems matavimo prietaisams. Todėl skirtingos apšvietimo sąlygos definizuotas: M0, M1, M2 ir M3.

M0 yra tradicinis volframo apšvietimas, kaip, pavyzdžiui, I1 Pro arba DTP 41 ar DTP 70 be UV filtro ir be poliarizuojančio filtro.

M2 aprašomas tas pats, bet su UV-Cut filtru, kuris naudojamas, pavyzdžiui, I1 Pro UV-Cut. UV filtro privalumai: darnūs rezultatai net ant popieriaus su optiniu balikliu. Trūkumas: šiandien įprastuose gamybiniuose popieriuose kartais būna daug optiniai balikliaidėl kurių popierius atrodo baltesnis, nes sugeria UV spindulius ir atspindi juos kaip mėlyną šviesą. Taigi popierius gali atrodyti visiškai identiškas, kai jis pjaustomas UV spinduliais, bet labai skirtingas dienos šviesoje arba esant D50. Praktikoje spausdinti gaminiai beveik niekada neperžiūrimi UV spindulių pjovimo sąlygomis.

M3 matuokliai turi UV filtrą ir poliarizacinį filtrą.

M1: Der M1 Modus wird erreicht, indem eine D50 Lichtquelle gemäß den Spezifikationen von ISO 3664:2009 verwendet wird. Da die in Messgeräten verwendeten LEDs aber noch nicht in der Lage sind, das Spektrum von D50 umfassend wiederzugeben, und Neonröhren einfach zu groß sind, behelfen sich manche Messgerätehersteller mit einem Trick: Sie senden auf der einen Seite D50 Licht ohne UV-Anteile aus, um eine möglichst harmonische Messung zu erreichen. Und zum anderen senden sie möglichst nur UV-Licht aus, um den Effekt der optischen Aufheller zu messen. Da derzeit keine LED in der Lage ist, sauberes UV-Licht auszusenden, sondern das Papier durch Nebenlicht immer noch erhellt wird und so das Ergebnis verfälscht würde, arbeiten manche mit einem Trick: Sie messen in hohem Tempo quasi flackernd permanent UV-Cut und die schlechte UV-Variante, und berechnen daraus ein Ergebnis das einer Beleuchtung mit D50 Licht entsprechen würde.

Išvados: Šiuo metu matavimai įvairiais matavimo prietaisais vis dar yra labai nepatikimi ir neatitinka reikalaujamų mažų leistinų nuokrypių, nes blizgesys, UV komponentai ir apšvietimo priemonių spektriniai trūkumai bei degeneracija kelia sunkumų. Tačiau yra perspektyvių metodų, kaip šiuos sunkumus kompensuoti, o gal net ir pašalinti būsimose matavimo priemonių kartose.

 

Daugiau straipsnių šia tema:

1 komentaras apie “Wie genau kann Druckfarbe denn gemessen werden?”

Parašykite komentarą

BDAR sutikimas dėl slapukų su tikruoju slapukų reklaminiu skydeliu